Tavo tyras šaltinis

Pasaulyje yra tiek daug purvo - baisiai daug - bet svarbiausia yra sugebėti iš jo išsikapstyti, jei jau įklimpai, ir rasti tyro vandens šaltinį.

Tokios mintys kyla pamačius, ką veikia mano seniau pažinoti žmonės (dabar jau vargu ar galiu teigti, jog pažįstu) ir palyginus juos su tais, į kuriuos norėčiau lygiuotis. Apskritai autoritetų neturiu - noriu būti pačia geriausia SAVIMI (o ribų tam juk nėra - visos ribos tik mūsų galvose), tačiau yra nemažai tokių žmonių, iš kurių jau daug išmokau, kuriuos gerbiu ir į kuriuos noriu būti bent truputį panaši. Tai mano tyras šaltinis. Jo dėka sugebu nusišluostyti purvo lašelius, jei tik jie užtrykšta ant mano drabužių; kartais nuvalau juos ir nuo kitų žmonių apdarų. Šis šaltinis - pagalba sunkiu metu, jis numalšina troškulį, atgaivina sustingusias smegenis ir parodo kelią link dar tyresnio ežero, gal net jūros...
Kiekvienas jį turime. Turime turėti. Tereikia paieškoti ir įsiklausyti.

Jaučiausi blogai. Ne taip blogai, kad būtų viskas juoda akyse, bet blogai. Jaučiausi nusivylusi savimi ir savo pasikeitimais, baisėjausi ir kraupau nuo to, kuo aš tampu. Gal nėra viskas taip blogai, gal tik man taip atrodo, bet mane žudo tai, jog viskas yra blogiau, nei buvo prieš metus. Kad aš pati pasidariau... kažkokia tamsesnė. Bet tai tik mano klaidų, neteisingų veiksmų padarinys. Ir kitokios aplinkos. Ji viską vertina kitaip. Taigi, plaukiau iš tokių minčių upės naudodamasi dar likusiomis pozityviomis mintimis, bet išplaukusi vis tiek jaučiau tą patį jausmą, kurio atsikračiau tik tyrojo šaltinio dėka.

Kad ir kaip bebūtų, žmonėms žmonės reikalingi. Reikalingas bendravimas, galimybė išsikalbėti, palaikymas, draugystė, meilė, juokas. Tai mūsų šaltinis. Ilgo kelio pradžia.

Linkiu kiekvienam iš Jūsų jį rasti.
Jis čiurlena.
~Aušrinė