Aš. Tu. Mes. Mėnulis.

Daugybė minčių sukasi mano galvoje. Galvoju apie save ir tai, kas aš esu; apie savo pasirinkimus, apie klaidas; apie tai, ką padariau ir ko ne. Ir vis dėl to - kas gi aš tokia? Kas mes tokie? Mes visi?
Nesenai skaičiau vieną įdomų pasakojimą, kurio pagrindinė mintis ta, kad blogiausia yra nežinoti to, kas tu esi. Žmonės skirsto save pagal rasę, profesiją, grupuotes ar gyvenimo būdą, bet užklausti, kas jie tokie, jie nežino, kaip į tokį klausimą atsakyti... Aš ir pati nežinau. Bet žinau tai, kad aš esu maža dalelė kiekvieno mano gyvenime sutikto žmogaus. Kaip pasakė Rolandas Kazlas: "Tu ne vien esi TU. Tave formuoja ir daugiau veiksnių." Ir tikrai... Mes tiek daug pasiimame iš kitų žmonių. Bent aš pastebiu, kad perimu savo draugų manieras, tam tikras frazes ir panašiai. Nors po mažą dalelę. Todėl dabar supratau, kad pasakymas "tu esi toks, kokie yra tavo draugai" yra labai tikslus. Visi mes prisitaikome, žavimės, net jei tai ir neigiam. Vis tiek esame sudaryti iš įvairių gyvenimo situacijų, mes mokomės iš kitų.
Kiekvienas vis dar esam unikalūs ir vieninteliai tokie, nors taip pat esam mažomis gijomis susieti su kitais žmonėmis.
Eilinį kartą negaliu atsistebėti gyvenimu ir tiesiog pačiu jo paslaptingu buvimu.

Kviečiu jus į Mėnulį,
▲Aušrinė