Svajonės lekiant gyvenimo taku

Esu nustebinta. Sudirgusi. Laiminga. Svajojanti. Ir linksma. Dvejojanti. Tingi. Galvojanti. Trokštanti. Mylinti.
Nežinau, ką gyvenimas man suteiks vos po kelių akimirkų, sekundžių, minučių ar dienų, nežinau, kas bus rytoj ir ta nežinia yra visai kas kita, nei tuštuma, kuri kartais apsilanko mano širdelėje. Ta nežinia yra nuostabi. Žinau, jau ilgai žinau, kad reikia džiaugtis kiekviena diena, išnaudoti jas prasmingai, bet tik dabar tikrai tą suvokiau. Tikrai tą ir darau, bet net nesistengdama. Noriai keliuosi iš lovos, darau tai, ką tingiu daryti ir tiesiog džiaugiuosi visais įmanomais dalykais! Neneigsiu, pastaruoju metu labai dažnai ir susierzinu. Bet juk turi būti kažkoks balansas, ar ne?
Gyvenimas nuostabus. Ak, o dar pavasaris už lango... Iš tiesų trokštu pabėgti iš miesto, nuo mokyklos, nuo namų, nuo visų darbų ir prievolių, noriu bėgti į gamtą ir grožėtis kiekviena akimirka būnant pirmapradžio žmogaus aplinkoje. Labai noriu... Ir kaip sunku suvokti, kad yra dalykų, kuriuos privalau atlikti, kuriuos turiu daryti kiekvieną dieną ir jie visiškai nesutampa su tais, kurių trokštu... Šią akimirką, būtent šią, norėčiau sėdėti kur nors vidury eglėtos žemaitijos ant aukšto kalno ir stebeilyti į žvaigždes.
Užvakar turėjau galimybę prasiblaškyti, pabūti gamtoje ir kaip buvo nuostabu... Sodas - bene vienintelė vieta, kur galiu nevaržoma laipioti po medžius (kuriuos, beje, apgenėjo senelis), stebėti paukščius ir klausytis jų dainų, šokinėti per griovį ir tiesiog džiaugtis savo būtimi. Buvimas sode iš karto priminė man vasarą, apskritai, visas vasaras, kurias praleidau jame ir tai net privertė jos pasiilgti. Man, pavasario žmogui, pradėjo trūkti vasaros?! Bet ta žaluma, vaisiai, daržovės, žydras dangus, griausmingos audros, medinis namas, ramūs vakarai ir dar ramesnės naktys.. ak, kaip aš visko pasiilgau. Žinau, jau visai nedaug liko. Bet taip pat žinau, kad kai ta vasara ateis, nebežinosiu ką daryti - tiek daug veiklos, kad tik persiplėšt telieka! Jau dabar turiu milijonus planų vasarai: su seneliais apvažinėsim Lietuvą (senelis jau pildo lankytinų vietų sąrašą), porą savaičių praleisiu pas tetą, pusseserę ir babytę, kitas pora - pas kitą babytę, tada dar keletas dienų išvykoms su mama ir jos hipiška kompanija (rimtai, jie hipiai), savaitė kita prie jūros, savaitė pas geriausią draugę, dar galimybė kiekvieną dieną mokytis tai, ką noriu, o ne ką esu priversta (ate ate, mokykla) ir kažkas tokio beprotiško, ką privalau per gyvenimą atlikti (kaip antai, 2012-aisias maudžiausi nuoga naktį ežere kartu su drauge)! Nuojauta man kužda, kad tos vasaros neužteks viskam.

Bet vis dėlto - juk pavasaris! Ir jam turiu šimtus planų, tad nemiegu ir nesnaudžiu, o džiaugiuosi ir veikiu!

O kokios mintys plūsta į jūsų galveles?
~Aušrinė

P.S. Ana Frank yra nuostabi. Aš ją tiesiog dievinu.
P.P.S. "Rear window" - dar vienas nuostabus Hičkoko filmas.