Free like a bird flying in the sky, seeing nothing just freedom

Hola!
Gerai jau, nerašysiu apie tą sveiką mitybą :D Suprantu, kad tai visiškai neįdomu, nes nemoku tokios formos informacijos pateikti įdomiai. Bet bandysiu tobulėti! Vėliau. O dabar vėl eilinis įrašas apie šį bei tą :)

Pamenat tą įrašą mokslo metų pradžioje apie dailės gimnaziją? Kai rašiau, kad ji turi pliusų tiek pat, kiek ir minusų? Kai rašiau su šiokiu tokiu nusivylimu? Tai dabar galiu visam tam paprieštarauti: Kauno dailės gimnazija yra nuostabi!!! Kiekvieną dieną vis labiau tuo įsitikinu. Pradžioje mačiau begales minusų, o dabar pradėjau stebėtis, kurgi jie dingo? Jie nedingo. Dingo mano požiūris, pasikeitė mąstymas, pasidariau laisvesnė, pasikeitė gyvenimas. Į gerą, žinoma.
Ir jeigu dailės gimnazija būtų tokia, kaip ir kitos mokyklos, t.y. susidėtų iš vieno pastato, nereikėtų lakstyti po tris skirtingus; turėtų savo valgyklą ir pan., tai tada ją lankantys mokiniai būtų kaip ir visi: suvaržyti, turėtų visus patogumus ir t.t.. Nekalbu apie visiškai visus, bet suprantat, ką turiu omeny. Vis tik žmonės šiais laikais labai suvaržyti, neturi laisvės. O laisvę suteikia gimnazija, kurią dabar lankau.
Praėjo beveik du mėnesiai ir spėjau suprasti, jog atrandu save. Pagaliau. Po šitiek ieškojimų, nesusipratimų. Pagaliau esu laisva, pagaliau darau tai, ką noriu, pagaliau mokausi man skirtoje aplinkoje. Jaučiu, kad tai skirta man. Kaip ir visiem kitiem, kurie lanko šią gimnaziją. Tai mūsų vieta. Vieta, kurioje gali pasiduoti muzikai, menui ir mokslui, nes, tiesą sakant, nors pavargstu šimteriopai labiau nei iki šiol, bet dar labiau susidomėjau mokslu. Man įdomi antika, įdomi graikų kultūra, įdomi Lietuvos istorija, įdomi matematika, įdomios privalomos knygos ir įdomios piešimo pamokos. Viskas įdomu! Nors kai kurių pamokų mokymo lygis gana žemas, bet niekas netrukdo man mokytis daugiau(nebent nuovargis ir laiko trūkumas), niekas netrukdo tobulėti! O be to, kiekvieną rytą važiuoju autobusu ir pastebiu daug mieste esančios gamtos bei žmonių, matau jų emocijas, galiu brėžti eilinio lietuvio portretą(dauguma jų iš ties labai panašūs), pastebiu, kad mūsų suvaržyti veiksmai įgimti. Mes bijom, ką kas nors apie mus pamanys, ką pasakys..
O gamta, kurią matau rytais (kalneliai, parkai, net saulėtekius anksčiau pavykdavo išvyst), dažnai be galo mane pakeri savo natūralumu, kaip antai apšerkšnijusi žolė, garuojantis parko prūdo vanduo ar neįprasta varnų kompozicija, kai tarp jų sukinėjasi vienas kiras. Išvydus tokius vaizdus norisi čiupti fotoaparatą ar teptukus ir piešti, fotografuoti, praleisti kelias pamokas dėl tokio grožio.. Kada nors taip ir padarysiu. Mama leido. Taip.
Ach.. Kaip gera širdelėje.. Dailė išlaisvina žmogų, seniau net piešdavau ribotai, suvaržytai. O dabar.. Jaučiuosi kaip paukštis, kuris sklando lengvai ore, priešindamasis tik vėjui.

Ir mane vis aplanko keisti sapnai,
~Aušrinė
P.S. Dievinu vanilę. Mmmm. Pagaliau turiu vanilinės arbatos..:)
P.P.S. Pradedu mėgti džiazą.
P.P.P.S. Addiction!!:

The 1975 - Chocolate (Cover from DWNTWN)