Rain happens in my head.

Sveiki!!:)

Prieš keletą dienų (balandžio 30) buvo mano gimtadienis. Iš tiesų labai smagiai ir net tobulai viskas buvo :) Nesitikėjau tokios geros gimimo dienos. Pasijutau be galo mylima. Tikėjausi, kad daugelis bus pamiršę, bet nee, visi tokie faini!:) Trūko tik vieno žmogeliuko, kuriam(tikiuosi) patinku. Tame ir bėda :) Nežinau, ką jis apie mane galvoja. Bet vis tiek, viskas bus gerai, mano tobulisimo draugės jį užknis žinutėmis per visur kur ir bent jau sužinosiu tiesą, kad ir nelaimingą mano atžvilgiu.

~~~

Taigi, dovanų gavau labai mielų, fainų dalykų. Lyg visi staiga sužinojo, ko man riekia ir kas man patinka :D Nes neretai bent keli žmonės prašaudavo pro šalį :D

Nuo mamos daug kačių. Netikrų aišku. Puodelį keramikinį ir segę bei auskarus.

Nuo tėčio labai didelę piešimo knygą. O ji sunki >:D

Geriausia draugė padovanojo knygutę - mūsų knygutę. Su mūsų nuotraukomis. Dabar kartu joje rašom gyvenimo planus :3 Taip pat gavau nuotrauką su tam tikra istorija :D Ir skittles!!

Nuo kitų draugių knygą apie polimerinį molį, pačio molio(:D), porcelianinį puodelį su katėmis(žiauriai fainąą!!), daug zefyriukų ir šokolado bei dirbtinį perlą, kurį pačiam iš geldelės reikia išimt.

Labai smagu :) Savaitgalį važiuosiu pas senelius, ten dar švęsiu. Kitą savaitgalį pas kitus senelius... Jau tie gimtadieniai..:D

~~~

Mečiau gitaros būrelį. Nebėr motyvacijos grot. O ir grupė taip pat kaip aš jaučiasi. Džiaugiuosi dėl šito sprendimo. Lyg išsilaisvinau :) Nors iš esmės matau, kad dalykuose, kurie anksčiau man sekėsi, dabar aš pasidariau nebegabi... Nežinau, kas man darosi ir dėl to liūdna :( Lyg smunku žemyn. Nors piešime ir moksluose dabar viskas geriau nei gerai, bet visur kitur... Trūksta noro, motyvacijos, tingiu, nebemoku, neišeina, lyg prarandu talentus.. O anksčiau, dar anksčiau nei iki šiol susimąstydavau, aš buvau viskam gabi, viską dariau ir viskas išėjo (: Kas man atsitiko? Nenoriu suaugt... 14 metų. Noriu būti nors 12-os! Augimas žlugdo žmones. Jie pradeda tingėt, atranda visokių moksliškų paaiškinimų paprasčiausiam tingėjimui ir taip jaučiasi protingi, nors iš tiesų jie tik tinginiai, kurie nebenori nieko mokėti ir savo tingėjimus aiškina kaip "paauglystė" ar blablabla.. Noriu veikti, būti, kurti, užsiimti, gyventi, atrasti, išmokti, stebėti ir stebėtis, noriu būti ta mažąją savimi bent vidumi! Turbūt didžiausias išbandymas augant yra išlaikyti širdyje savo vaikiškumą. Savo mažą turtelį. Kuris paverčia pasaulį paprastesniu ir gražesniu. Ak.

Gaila, kai pagalvoju, kad nuo 10-ies metų taip norėjau suaugti, būti nors 15-os. Ir 15 sueis jau po metų, bet džiaugsmo iš to maža... Visad šis skaičius atrodė taip toli, o dabar.. Ranka pasiekiamas. Kaip keista.

•••

Matau savo charakterio blogąsias savybes. Ir šaunu, kad galiu matyt. Aš noriu tobulėti, todėl turiu tobulinti save iš visų pusių. Bet taisyti save nėra lengva. Kartais pati savimi bjauriuosi. Gal be pagrindo, nežinau. Tačiau tai mane "smaugia". Kažkur dingo mano sveikas maitinimasis ir reguliarus sportas. Nuotaika vis dažniau dingsta. Norėčiau suprast, ar aš pati tyčia tai kažkaip įtakoju, ar tai tik mano brendimas ir aplinka kalta. O ir apetitas dingo, visai nenoriu valgyt. Kas man yra? Kur aš dingstu? Gal susirgau kažkuom? Ar Jūsų nekankina tokios mintys?.. 

Bent turiu "kaukę", kurios pavyzdys - šio įrašo pradžia (:

~Aušrinė