Kiss me hard before you go

La la la ♪ 

Aš vėl laiminga :) Aww.! Noliu šypsotis, mylėti, jausti, patirti, matyti, girdėti, lytėti, užuosti, sužinoti, išmokti.... Oj, ir atleiskit už žodį "noliu". Jau įpratau jį rašyti. Man jis mielas. Tas "noriu" toks griežtas, tvirtas..  Nelabai limpa man. O "noliu" - visai kas kita ^^

Taigi, kol kas pamirškit tuos liūdnus įrašus, kuriuos rašiau prieš kokį mėnesį. Na, aišku, dauguma jų net neatsimena, o ir tos "daugumos" nėra. Koks vienas kitas asmuo :) O bet tačiau, man sunku dėliot mintis, kai esu laiminga(va kur blog'o rašymo minusas. Jį rašyti lengva, kai esi liūdnas), tai taip pat nepykit už padrikas mintis :3

Dar šiandien labai liūdėjau. Bet ne dėl Simo(jei kas skaitė, kai apie jį rašiau), ne, jį aš jau užmiršau. Na, neužmiršau, bet jau akys nebe pritvinksta ašarų, kai apie jį pagalvoju ar kai kas nors jį primena. Dar vis ilgiuosi jo, bet labai maža savo esybės dalimi. Tai yra labai gerai. Pagaliau! Pagaliau nebesikankinu.

Na ir nukrypau nuo minties. Tai dėl ko liūdėjau? O dėl paaugliškų nesąmonių. Brendimas daro savo. Tos nuotaikų kaitos išmuša iš vėžių, o kartais apninka tokia gili depresija(žinau, žinau, jokia čia ne depresija, tik dar vienas paaugliškas liūdesys dėl balažin ko), kad atrodo, jog visas pasaulis sugriūvęs. Štai dėl ko norėčiau būti vaiku :) Jokių problemų, mažai namų darbų, gali būti nerūpestingas ir niekas tavęs už tai nebaus, gali juoktis ir verkti, jei nori, ir būsi paguostas, gali dūkti, žaisti, nekreipti dėmesio į visokias draugų ydas bei neapkalbinėti, nes vaikai nepažįsta neapykantos ir tikro pykčio, tik vaikišką suirzimą. Taip pat tėvai neįtarinėja ir nieko neprikaišioja, o dar visi nuotykiai, kuriuos patiriam, norėdami sužinoti tai, ko nežinom.. Žodžiu, ilgiuosi savo vaikiškų, energijos ir nuotykių kupinų dienų. Daug gerų prisiminimų iš tų laikų.

Bet ir DABAR visas yra linksma, gerai ir gražu! Nors jaučiuosi kiek pasenusi(vidumi) ir turiu atitinkamai subrendėliškiau elgtis, kas kartais labai užknisa, bet stengiuosi išsaugoti vaikišką pažinimo džiaugsmą ir nors dalelę naivumo, kai nebuvo jokių įtarinėjimų ten, kur jų nė nereikia.

Ir aš vėl sportuoju kiekvieną dieną!^^ Na, bent kas antrą. Kadangi mama uždraudė eiti į būrelį, nes per daug kainavo(ir iš tikrųjų: 120 lt), turiu visą žiemą plušėti namuose. Beet gi tuoj jau pavasaris, galėsiu bėgioti, važinėtis dviračiu.. O po to ir vasara :)) Laikas žudikas, bėga greitai ir palieka pėdsakus mano sieloje, tačiau dabar jau džiaugiuosi kiekviena akimirka ir nebeaimanuoju dėl jo skubėjimo :) Pastebėjau, kad mėgaujuosi labai daug dalykų. Tiesiog pradėjau jais mėgautis. Ir gyvenimas toks šviesus pasidarė :) Padeda išbristi iš rutinos, su kuria ilgai kovojau.

O iš liūdesio šiandien atsigavau pasportavusi, išsimaudžiusi ir pasidariusi medaus kaukę veidui ir rankoms! Taip pat pasirūpinau kojomis. Pasijutau gražesnė, dėl ko pakilo nuotaika. Tiesa, padirbėjau ir lauke: kasiau sniegą. Po to išvis geros nuotaikos tapau :) O dar parduotuvėje numečiau ant grindų jogurtą, jis ištiško.. Nunešiau prie kasos ir paklausiau, ar riekės susimokėt, tai sako, kad tą nusipirkčiau(o ne kitą, kurio norėjau), įdės į maišelį. Na, jis kitokio skonio buvo, bet nieko baisaus :) O ir pardavėja maloni buvo :)

Būkit laimingi, linksmi ir įdomūs: gyvenam tik kartą ir reikia jį išnaudoti tinkamai!

Sudėtingi sutvėrimai tie paaugliai,

~Aušrinė :))