Savo blog'e aš jaučiuosi saugi. Lyg galiu visiškai bet ką rašyti, skleisti mintis ir niekas manęs nepasmerks, neišjuoks, nepašieps. Tas jausmas yra tikrai labai geras. Lyg mano blog'as būtų vienintelė saugi vieta internete, kur aš galiu dar ir savo mintis išliet, ne tik saugiai pasijausti. Kur galiu būti savimi, rašyti viską apie save ir nieko nebijoti. Kur nėra nei mano priešų, nei draugų. Na, nebent virtualieji, bet aš nei juos mačiusi, nei girdėjusi, tai nelaikau jų tokiais svarbiais... Nebent retais atvejais. Džiaugiuosi susikūrusi blog'ą. Bent jau tikrai neliūdžiu. Atsimenu, kai pirmosiomis rašymo dienomis turėjau entuziazmo per kraštus, rašiau, rašiau ir dar norėjau... Vėliau buvo ir tokių dienų, kai vos vieną sakinuką sukurpti galėjau. Bet visad atsidariusi naują, tuščią įrašo lapą, pajusdavau pasaulį. Jo galybes. Žvaigždutes, žolę, žiogus ir džiaugsmą. Pasinerdavau į mintis. Įsiklausydavau. Man blog'o rašymas - kaip meditacija. Viską apmąstau, paliečiu įvairias temas, o tada rašau apie tą temą, kuri išsiplėtusi labiausiai ir tiesiog spurda, kaip nori patekti į viešumą. Pabėgti, nusimesti grandines ir palengvinti mano galvą, ją slegiančių minčių gausumą. Štai! Radau atsakymą, kodėl rašymas taip mane atpalaiduoja... Aš atsikratau minčių!..
Kodėl Jūs rašote blog'ą?..:)
~Aušrinė ☺
Gražus įrašas.
AtsakytiPanaikintiAts:. man tiesiog patinka rašyti ir kartais sulaukti pritarimo ar nepritarimo į tai, ką rašau.
Todėl, kad galiu išlieti visas mintis, kurias pamatys manęs visai nepažįstantys žmonės, tad jaučiuosi saugi :)
AtsakytiPanaikinti