Rutina

Pamažu pradedu priprasti prie visko. Prie kasdienybės. Prie nuobodaus gyvenimo. 

Ta pati mokykla tais pačiais rytais, kai keliuosi nežmoniškai anksti (penktą, šeštą), tos pačios pamokos(džiaugsmas, kai kai kurių nebūna), tas pats nuovargis, juokimasis pamokų metu ir mokytojų pastabos, tas pats kelias namo, tie patys būreliai, krūvos namų darbų ir paburkę paakiai... Viskas taip pat. Štai kas trukdo džiaugsmui ir laimei... Galėčiau lyg ir paįvairinti viską, bet kad neužtenka jėgų, laiko ir gerų emocijų. Viską išsunkia mokslai. Turbūt stiprus besimokantis žmogus yra tas, kuris sugeba ir puikiai mokytis ir turėti įdomų gyvenimą.

Štai ir mano problema, trukdanti džiaugtis. Tikiuosi tai pakeisti :) Be to, greitai atostogos... Galėsiu atsikvėpti mažumėlę.

Ar jus irgi kamuoja panašios problemos?

~Aušrinė