I love my summer ♥

Vėl apgailestauju, kad palikau savo blog'ą užmarštyje. Na, vasara gi.. Visur išvažinėju, atsikvėpt nespėju..:)

Ir vėl nutiko begalės dalykų.. Bet šį kartą tai jau tikrai, kad begalės. Ir jie visi tokie nuostabūs...
Praeitą savaitgalį buvau sodyboj tris dienas. Na, tokia firma, kur mano pamotė dirba, surengė kelionę. Plaukėm baidarėm. Tai va ten pirmą dieną man buvo taaaip baisiai nuobodu, kad po žeme būčiau užsikasusi, jeigu tam nebūtų prieštaravęs etiketas ._.
Visi šoko, bendravo ir panašiai, bet tik jau ne aš... Nežinau, kas man pasidarė, bet labiau už viską noriu ramybės. Netraukia jokie tūsai, tik ramiai stebėti gamtą arba piešti, groti bei skaityti...
Na, bet antrą dieną viskas pasikeitė. Buvo ten toks vaikinukas.. Penkiolikmetis. Man trylika. Aš su juo taaaip susibendravau... Po to, kai baidarėm paplaukiojom, jis mane užkalbino. Ir prasidėjo... Kalbėjom, kalbėjom ir kalbėjom. Tiesa, ne ilgai trukus mums pradėjo trukdyti toks dešimtmetis.. Kad atsiknistų, Simas(tas vaikinas) turėjo eiti su juo pašokinėt į vandenį. Visi ir nuėjom.
Žiūrėjau, kaip jie šokinėjo. Pati nenorėjau, nors Simas ištisai man siūlė. Kai tas dešimtmetis nebenorėjo šokt ir Simui nebe pavyko jo prikalbėti, aš pasakiau "-Aš šoksiu". Kol vilkausi maikę, mačiau, kaip jis žiūrėjo į mamą, kuri viską stebėjo netoli vandens. Na, atsistojau šalia. Vienas, du, trys!.. Aš įšokau į vandenį, o jis ne. Šokdama atsisukau ir sušukau "Blemba!"... Juokinga, aišku, buvo. Juokėmės. Bet kai man vėl pasiūlė šokt, atsisakiau, nes nebe pasitikėjau juo. Įtikino tik davęs ranką. Žinot, susikibus rankomis atrodė kiek...keistokai. Gal romantiškai. Dar kai tai stebėjo jo mama ir tėtis(gal) bei visi kiti... O dar kai išnirom iš vandens, buvom labai arti vienas kito.. Ir jis taip garsiai sako "-Kodėl mes taip arti?..". Vėliau vėl šokom. Ir vėl išnirom labai arti.

Oujetus, kiek jau prirašiau... Viskas, pabaigsiu trumpai :D

Taigi, po vandens vėl kalbėjomės. Aš pradėjau drebėt. Na, iš šalčio. Buvau tik su maudymuku ir meluočiau, jei sakyčiau, kad diena buvo karšta. Jis buvo užsidėjęs treningą. Davė jį man. Atsisakinėjau, bet įkalbėjo.. Sakiau, jam bus šalta tada. Ne, neklausė. Ir, tiesą sakant, kiek dabar su juo bendrauju, galiu pasakyt, kad labai džentelmeniškas jis :)
Vėliau dar vaikščiojom po rūką... Ir tvorą sulaužėm xD Bet čia jau plačiau nepasakosiu.

Dar ką pasakysiu, tai kad suaugusieji pradėjo kalbėt jam apie gandrus. Tipo "Gandrų bus.. O tai reiškia, kad bus VAIKŲ!..". Visokių nesąmonių. Aišku, girti jie buvo. Bet kitą dieną dar kai ką man pasakė...
Sėdėjau ant didelio akmens, nuobodžiavau. Laukiau, kol atsibus visi. Žiūriu, eina toks vyras su dukryte. Pasisveikinu. Atsako. Tuomet klausia "-Ką čia svajoji?". Aš taip "-Aaai, tai kad nėr ką veikt...". Jis jau nueidinėjo, bet atsisuko ir sako su tokia šypsenėle: "-Tai reikia vaikų prisidaryt, ir bus ką veikt..". Nulydėjau jį akimis, net nebežinojau, ką pasakyti..

Tai va.. Dabar aš su tuo Simu draugauju. Buvau namuose pas jį. Ir šiandien lėksiu susitikt. Žodžiu, kartais atsitinka labai nuostabių dalykų gyvenime... Nežinau, kaip dar išsireikšt, bet ta diena buvo tiesiog tobula!..

Beje, pridursiu, kad vakar grįžau iš giminės suvažiavimo. Ten ir labai daug kas nutiko... Dar prie jūros buvau. Na, labai daug ką galiu papasakot, bet nujaučiu, kad jei būčiau skaitytoja, man būtų nuobodu visą šitą skaityt...
Taai, iki!:)