bepilant šaltibarščius į lėkštę (odė meilei)

Man reikia tavęs, man reikia tavęs šiandien. Aš nesitvardau, mano mintys metalinės, jos trinasi, trinasi, girgžda, au! skauda. Per greitai, sakau tau, bet nestok, nesustok, tik nesustok savam kely, net jei jis atsišakoja nuo manojo, net jei jie išsiskiria; nestok. Į tą sumautą vietą univere, tau jos nereikia, reikia tos vienintelės, ji tave myli, aš tau sakau, nekviesk kitų eit pasivaikščiot, Vilnių mes išžiūrinėjom, einam pasitrinti dar, dar, tolyn... Keliu, kuprinėmis, drugeliais, myliu tave, meile, pačią meilę myliu, neklausyk manęs, tik neklausyk. Vyrai ir moterys, vyrai be moterų, mes kūrėjai, tu man patinki, kurk tą savo keistybę, tu gal ir pats nesupranti, bet kurk. Tu keistas ir įdomus, meile, keistas, dėl to įdomus, tu man tinki, man patinki, nesuk... Išnyk; sugrįžk. Įprasta. Taip reikalinga, tu žinai, aš žinau. Išvažiuoju.

Komentarai