Į lauką! Į lauką apsitrynusias svajones!

Kaip gera, kai viskas aplink šviečia pačiomis ryškiausiomis, įvairiausiomis spalvomis! Atrodo, kad visas pasaulis šypsosi kartu su tavimi!

Pagaliau prasidėjo vasara. Pagaliau baigėsi tie velnio išperos, niekam nereikalingi, vienodą pilkų masių mąstymą skatinantys egzaminaišionai su visomis stresinėmis situacijomis (pastarųjų, tfu tfu tfu, man visai nebuvo). Vis dar negaliu patikėti, kodėl man TAIP GERAI pavyko juos parašyti - juk net nesikartojau ir neėjau į konsultacijas! - bet, o dievai̇̃, rezultatai tokie nežemiškai netikėti, kad iš laimės norisi šokinėti ir šokinėti - kuo aukščiau, kuo aukščiau... Nors, mano galva, egzaminai, tuo labiau 10-os klasės, bene nieko nereiškia ir šiaip nereikia dėl jų nervintis (dėl to ir ruošiausi tik minimaliai, paskutinėmis dienomis prieš kiekvieną egzą - gal toks atsipalaidavimas visai į naudą?), bet džiaugsmas išvydus rezultatus - begalinis. Negaliu patikėti tais maksimumais, negaliu patikėti, kad viskas taip gerai. Ak, vaje vaje. Ta mergaitė, kuri visą laiką šitaip smerkia ir nužemina 10-os bei 12-os klasių pabaigoje laukiančius išbandymus, dabar strykčioja iš milžiniško džiaugsmo dėl gerų rezultatų!.. Ak, na, koks skirtumas. Svarbiausia, kad visa tai baigėsi. Pagaliau prasidėjo vasara. Ir pagaliau galima veikti tai, ką iš tiesų norisi veikti. (Tikiuosi, visa tai neužsibaigs tinginyste.)

Nors kita vertus, žinot, ką?.. Man visai patinka tas metas, kuomet jau kaip ir beveik atostogos, jau galima šiek tiek atsipalaiduoti, bet dar ne visai, nes vyksta egzaminai, pusmečių ar trimestrų užbaiginėjimai ir kitokie nuobodūs dalykėliai. Tuomet vis dar negali visiškai pradėti "katinadieniauti" arba pasisavinti Bonifacijaus vardą ir sau jaukiai atostogauti (turiu omenyje, tinginiauti), vis dar šiek tiek mokaisi, domiesi dalykais ir padarai daugybę darbų, vis dar esi pakankamai susiveržęs diržą, dar neišvirsti ir nepradedi nenaudingai diena iš dienos brūžinti ir taip nudėvėtų džinsų, ieškant kokios nors veiklos. Bet svarbiausia, kad tuo pavasario pabaigos/vasaros pradžios metu dar nenaudoji atostogų laiko ir apskritai nereikia dėl jų nervintis - nei dėl to, kada jos baigsis, nei dienų skaičiumi iki rugsėjo 1-osios skaičiavimu, na, nebent dėl mokslų (dėl kurių Šrinė Aušrinė irgi nesinervina). Būtent dėl to tas magiškas laikas tarp "dar ne atostogos" ir tarp "jau atostogos" man yra toks magiškas. Bet štai, jau atostogos, ir jau pradedu nervintis, kad jos prasidėjo, nervinuosi, kad pradėsiu tinginiauti, nervinuosi, kad jos greitai baigsis, o daugybė svajonių taip ir liks svajonėmis...

Ne! Visokių vasarų turėjau, bet visos jos iš esmės buvo pačios geriausios. Dėl to, kad, na, negali žmogus visiškai užtingėti. Visos jos saugo savyje daugybę nuotykių, patirčių, atsiminimų, pakitimų ir dar daug daug visa ko. Visos jos veda tobulėjimo link ir visos jos parodo, koks gyvenimas yra nuostabus. Žinau, kad neužsitingėsiu. Laukia daugyyybė pačios įdomiausios veiklos!

Ak, na, viskas, lekiu nupūsti dulkių nuo žiemos papilkėjusių, graudžiai stalčiuose išmetytų japonų kalbos pradmenų lapų. O, balkone laukia mano mėlynasis dviratukas!.. Tereikia mylimojo ir geriausios draugės greta - ko dar, žmogus, gali trokšti?! Pats metas ir toliau mėgautis kiekviena šio gyvenimo diena!

Vajetau, kaip gera, kaip gera!
Šrinė Aušrinė