jokios -ybos

gyventi beproootiškai gera rimtai labai labai rimtai taip rimtai kad net juokinga o atrodo kad net nežinau kodėl ir man visai neberūpi skyryba rašyba ar dar kokia nors -yba nes aš tik noriu rašyti rašyti rašyti ir džiaugtis džiaugtis džiaugtis ir rašyti besidžiaugiant ir džiaugiantis rašyti ir rašyti apie džiaugsmą ir šiaip gyventi tai regint mylimojo akis tai ausyse bežaidžiant geriausios draugės juokui tai mamai besišypsant tai žvelgiant į save ir matant kiekviename judesyje sielos veidrodžiuose kvėptelėjimuose rusenančią niekad neišblėstančią ugnį ar jaučiant viską vienu metu jaučiu tiek daug gyvybės kiek niekada anksčiau ir kontaktuoju su eiliniais praeiviais tik dėl to kad noriu bendrauti ir džiaugtis su visais kartu man labai gera prisiminti kiekvieną mažyti incidentą tokį kaip tada kai su drauge nešėmės išskleidusios skėčius o pro mus praeinančios moteriškės džiugiai sušuko kad jau nebelyja ir kai visos juokėmės arba kai ta mergaitė su kuria važiavau visą kelią vos nenukrito beeidama iki troleibuso durų ir ji atsisuko į mane o aš pradėjau juoktis ir ji pradėjo juoktis ir mes besijuokdamos išlipom iš savo nuostabios transporto priemonės arba dar tada kai ne visai mažai mergaitei su mažesniu broliuku pritrūko dvidešimties ar panašiai centų kad galėtų nusipirkti saldainį ir aš net pati nepajutau kaip perklausiau kiek jiems trūksta ir sumokėjau už juos arba dar kai tas puikus Maximos (išaiškinkit užsieniečiams kad Maxima XXX nėra sekso prekių parduotuvė) kasininkas įspaudė milžinišką šypseną mano veidelyje su savo natūraliomis džiuginančiomis frazėmis ir pokštavimais apie dėžę kurią nešiausi lyg jos turinys būtų grynų gryniausia kontrabanda arba kai tas mažas vaikas pro automobilio langą pamatė troleibuse kuriame sėdėjau aš kitą mažą vaiką ir taip nuoširdžiai parodė į jį pirštu ir mačiau iš jo lūpų kaip pasakė "lialia" arba arba arba prieš akis plaukia dar daugybė atminimų iš kasdieninių vaizdų kurie pradžiugina ir kai supranti kad žmonės iš tiesų nėra labai blogi ar kad šiuolaikinė visuomenė visai nedegradavusi ne taip kaip visi sako ir kad dauguma vis dar išlieka neabejingi pagalbos atžvilgiu ir kad galima maloniai paplepėti net su visiškai nepažįstamais žmonėmis kaip tas senučiukas kuris mane ir mano draugę užkalbino kepyklėlėj sakė kad yra menininkas ir kad mano veidas šventas o draugės klasikinis kai mes pasakėm kad mes irgi menininkės iš dailės gimnazijos jam paaiškėjo kodėl mūsų rankos juodos (ta grafika) ir kodėl taip lengvai radom bendrą kalbą ir po to kartu su juo pasilydėjom iki stotelės ir išmetėm į orą viltis jog galbūt dar kada nors susitiksim ir tada portretuosim vieni kitus ir tada aš galėsiu jį nufotografuoti nes tada jis nenorėjo o kitą kartą norės ar bent jau galėsiu nufotografuoti net jei ir nenorės tai labai labai smagu ir faina atsiprašau kad taip apsunkinu jums šį nuostabiai greitai bėgantį pavasario laiką ir rašau beveik nesuprantamai jei neįsigilini čia savotiška anarchija atspindinti daug mane apėmusių būsenų gera

šrinė

p s iš tiesų tai Mamontovas dainuoja beveik vien apie seksą

(iš labai asmeninio archyvo)