Kai neturi ką pasakyti, rašyk

Būna, kai atrodo, kad neturi ką pasakyti, bet nori kažką sakyti.
Būna, kai nenori, bet turi kalbėti.
Būna, kai nori, bet negali rašyti.
Būna, kai kalbi ir suvoki, kad geriau jau nekalbėti.
Būna, kai klausai ir nieko nenori pasakyti.
Būna, kai nori ir gali rašyti, bet neturi ką pasakyti.
Būna, kai tau neleidžia kalbėti.
Ir rašyti. Nes neturi ką pasakyti.
Bet vis tiek rašai.
Net jei neturi ką pasakyti.
Nes jei jau nori rašyti, tai ši tiesų turi ką pasakyti.
O mintis dažnai ateina berašant.
Tad griebk pieštuką, tušinuką, parkerį ar klaviatūrą ir rašyk.
Net jei atrodo, kad neturi ką pasakyti.
Svarbu noras.
Taip žmonės atranda savus kelius.
Daro tai, ko visa širdimi trokšta (nusikaltimai į tai neįeina).
Nėra neįveikiamų kliūčių.


Ir aš neturėjau ką pasakyti.
O dabar turiu.

▼Aušrinė

Komentarai

  1. Turiu ką pasakyti, bet nėra kam. Na, nebent baltam word'o ar šiaip kokiam lapui. Arba išrėkt viską į pagalvę. Tik, va, man reiktų gyvo žmogaus vis dėlto tokiom išpažintim. Sako laikyti viską savyje nėra gerai.
    Labai žaviai Tu čia parašei!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Aha, blogiau, kai nėra kam visko išsakyti. Tuomet puiki išeitis - nepažįstami bendrasuoliai parkuose. Ne kartą buvau sutikusi bobulenciją (nors nebūtinai, ir jaunų būna), kuri man išklojo pusę savo gyvenimo ir dar pakvietė arbatos, nes pasirodau esanti puiki klausytoja. Gal mūsų amžiuje išsipasakoti nepažįstamiesiams yra gan keistoka, bet... vis geriau nei nieko.
      Ačiū Tau, Akvilyt! :)

      Panaikinti

Rašyti komentarą