Mano sesutės. Mažos inteligentės. Abi be galo įdomios. Negyvenu su jomis, todėl yra gana liūdna. Bet yra ir geroji pusė - susitikusi labiau jas vertinu. O ir jos elgiasi "gražiau", kad tik neišvažiuočiau(žinoma, čia tėčio ir pamotės gąsdinimai:)). Džiugu, kad dar yra tokių vaikų, kaip jos. Didžiuojuosi jomis. Vyresnė išauklėta, aiškina kitiems vaikams, ko daryti negalima. Mielai atrodo :) O kita nelinkusi klausyti, kas jai sakoma, bet užtat labai įdomi. Tokia kitokia. Lyg iš kitos planetos. Arba toks evil vaikas su angeliuko širdimi. Myliu jas abi, nors jos ir nėra tiesioginės sesės. Man patinka su jomis būti, žaisti, skaityti pasakas, kalbėtis, juokauti. Jos supranta, kada kaip elgtis. Moka tinkamai pajuokauti tuo mielu vaikišku humoru. Ir man patinka tas jausmas, kad galiu jas kažko išmokyti. Kad vyresnė įdėmiai klauso. Nenusisuka, būtinai išklausys. Kompiuterio taip nepažįsta, kaip kad aš pažinojau būdama jos metų. Ir labai labai gerai. Nes dabar aš retai kada išbūnu paprastą dieną jo neįsijungusi.
Yra daug "neskaitmeninių" žmonių -
tereikia apsižvalgyti.
~A
Komentarai
Rašyti komentarą