BOYS LIKE TOYS

Ech, nežinau ką daryti... Vakar vaikinas(todėl, kad buvo su pusbroliu) rašinėjo nesąmones. Prie jo jam visad užplaukia.. Žinau, kad vaikinam(na, ne tik jiem :D) būna užplaukia, nesąmones dirbt ima, todėl šiuo atveju geresnio turbūt ir nerasi..
Žodžiu, jis sakė, kad nori skirtis. Tipo išsiskyrėm. Nu ir ką, man px. Nesielvartausiu dėl to, kuris dėl kažkokio kvailo pusbrolio skiriasi su mergina. Aišku, buvo liūdna, bet ir taip jau daug prisiliūdėjus esu per gyvenimą, o pastaruosius metus stengiuos būt tik linksma. Galų gale, jis manęs net nevertas, tegu būna su tuo savo pusbroliu..
Bet šiandien(taip ir galvojau, kad taip bus) jis ėmė gailėtis. Sakė, visą naktį nemiegojo. Galvą skaudėjo. O kas man? Tegu. Nors kažkiek dar jį myliu. Bet man tos nesąmonės taaaaaip nusibodo, kad ir meilė dzin pasidarius. Ne. Aš jį vis tiek myliu. Nežinau. Atsiprašau. Nežinau, kaip išreikšt jausmus tokioj būsenoj. Tiesiog, aš jam atleidau. Visad visiems atleidžiu. Giliai širdy visada liks skylės, kaip kad įkalus vinį, o paskui jį ištraukus. Ech..
Šiandien jis prašė susitikt. Aš norėjau viską išsiaiškint, nes jau daugiau nei savaitę jo nemačiau, todėl sutikau. Galų gale, jei noriu skirtis, tai tikrai ne telefonu. Norėjau pakalbėt akis į akį.
Taigi... Jis man padovanojo gėlių. Iš tiesų, man labiau patiko nešti jas einant namo, kai visi žiūrėjo, o ne jas gaut.
Kalbėjom šiaip..nelabai daug. Jis įskaudino mano draugę(mes trijulė šiaip geriausi draugai esam) sms'ais. Paskiau, kad duotų perskaityt, nes man ji prieš tai skambino ir sakė su juo nesusitikt, visaip jį apvadinėjo.
Perskaičiusi sms'us supratau, kad ji, kaip visad, žiauriai paryškino spalvas. Nieko jis ten neįžeidinėjo, ar bent nenorėjo įžeidinėt. Nu ji tokia jau yra. ir mane neretai užknisa. Šiaip jis parinasi dėl to, kad aš pradedu elgtis panašiai kaip ji. O aš kartais visai noriu pasisavint kai kurias jos savybes.
Seniau turėjau tokią mąstyseną, kad visi apie ją susidaro gerą nuomonę, bet kai kelis mėnesiu pabendrauja, pamato jos tikrąjį veidą. t.y. ji neišauklėta, drasko akis, nepripažįsta tiesos ar įžeidinėja. O paskui verkšlena.

Nu žodžiu... Suprantu juos abu. Kiekvienas kitoks. Tobulų nėra. Trūkumų turi visi. Bet ką man dabar daryt..? Sutikt vėl draugaut ar ne>? Bijau, kad jam vėl vėliau užplauks ir jis vėl su manim išsiskirs, o paskui maldaus atleidimo. C'mon!!! Fuuuuuuuu*k.


Gerai jau, nepildysiu viso posto apie tuos du best'us, kuriuos vistiek mylėsiu, kad ir kas benutiktų, kad ir kaip užstumčiau.

So..Taipogi šiandien buvau pas kardiologą. O tai reiškia, kad buvau poliklinikoj. O tai reiškia, kad... fui. Nekenčiu visko, kas susiję su ligoninėm.
Kai ėjom su mama į pastatą, lauke vaikščiojo kažkoks gydytojas(vėliau paaiškėjo, kad jis tas kardiologas, pas kurį mes užsiregistravom) ir man jis labai nepatiko. Tiesiog. Būna susidarai nuomones apie žmones iš pirmo žvilgsnio. Aš ypač nuomones susidarinėju apie gydytojus. So, nesvarbu ką sakysit, bet aš jo nemėgstu.
Įėjus į 1022 kabinetą, ten buvo dvi gydytojos. Viena man priminė tokį vyrą blogiuką iš filmo, o kita labai..valdinga(?).
Visai nieko draugija, tiesą sakant. Pavadino mane "faina mergaite" ta valdingoji. Bet buvo nefaina, kai turėjau nusirengti iki pusės(t.y. nusiimti maikę ir liemenuką). O dar tas vyras gydytojas vaikščiojo iš kabineto į kabinetą...

Nu žodžiu. Keistai jaučiuosi. Tuoj pas mane ateis ta draugė, kurią V įžeidė ir dar viena klasiokė kartu.
So, čiau :S
~A